Kauniečių fizinis aktyvumas ir hipertenzijos paplitimas
Mažas fizinis aktyvumas yra vienas iš svarbiausių modifikuojamų elgsenos veiksnių, turinčių įtakos lėtinių ligų, tokių kaip hipertoninė liga, nutukimas, diabetas, raidai. Pasiekus pakankamą fizinį aktyvumą, galima sulėtinti lėtinių ligų eigą arba išvengti ligų.
Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) rekomenduojamas vidutinio intensyvumo fizinis aktyvumas 18-65 metų amžiaus sveikiems asmenims yra ≥150 min/savaitei arba ≥75 min/savaitei didelio intensyvumo fizinis aktyvumas. Kauniečių, dalyvavusių tyrime, fizinis aktyvumas buvo mažas; tik apie 10 % tyrime dalyvavusių 45-64 metų asmenų pasiekė rekomenduojamą fizinį aktyvumą.
Atlikto tyrimo duomenimis, dalyvių mažas fizinis aktyvumas buvo susijęs su didesniu gydytojo diagnozuotos hipertoninės ligos paplitimu. Tarp visų tyrime dalyvavusių asmenų, pasiekusių rekomenduojamą fizinį aktyvumą, 29,4 % sirgo hipertonine liga. Tuo tarpu tarp nepasiekusių rekomenduojamą fizinį aktyvumą dalyvių, hipertoninė liga buvo dažnesnė, ja sirgo 34 % asmenų.
Tarp vyrų, kurių fizinis aktyvumas buvo pakankamas, hipertoninės ligos paplitimas buvo mažesnis, negu tarp asmenų, nepasiekiančių rekomenduojamo fizinio aktyvumo intensyvumo, atitinkamai 40 % ir 47 %. Tarp aukštesnio išsilavinimo dalyvių, pasiekusių rekomenduojamą fizinį aktyvumą, hipertoninės ligos paplitimas buvo apie 10 % mažesnis, lyginant su nepasiekusiais rekomenduojamo fizinio aktyvumo intensyvumo dalyviais.
Šiame vykdomame tyrime paaiškėjo, kad projekto dalyviams-savanoriams aktualiausios diskusijų temos yra transporto keliama tarša ir sveikata ir klausimas „Kodėl mano gyvenamajame rajone sergamumas hipertonine liga yra didesnis negu kaimyniniame rajone?“. Naudojant dalyvių atsakymus į klausimus apie gydytojo diagnozuotą hipertenziją, nutukimą bei savo sveikatos vertinimą sukūrėme Kauno žemėlapį, iliustruojantį situaciją. Vidutinis hipertenzijos paplitimas tarp 18-75 metų kauniečių yra 33.3%, o mikrorajonuose svyruoja nuo 15.0 % iki 51.3 %.